šelmavotas

ךelmavótas, -a adj. (1) Lkm 1. Mrj, Krkš, Dbk kuris apgaudinėja; nesąžiningas, suktas.

šelmavótai adv.: Šelmavótai dirba Dgl.

2. kuris pokštauja, išdaigas krečia: Jeigu žmogus ben kiek šelmavótas, tai tokio niekas nekenčia Pnd.